išrėkloti — 1. intr. Š rėklojant išeiti. 2. refl. Š užtektinai rėkloti. rėkloti; atrėkloti; įrėkloti; išrėkloti … Dictionary of the Lithuanian Language
įrėkloti — intr. 1. Š rėklojant įeiti. 2. pradėti smarkiai rėkloti: Ir įrėkloja gi galvijai, užėję maitos kaulus Š. | refl. Š. rėkloti; atrėkloti; įrėkloti; išrėkloti … Dictionary of the Lithuanian Language
atrėkloti — intr. Š rėklojant, stūgaujant artintis. rėkloti; atrėkloti; įrėkloti; išrėkloti … Dictionary of the Lithuanian Language
rėgloti — rėgloti, oja, ojo žr. rėkloti 1: Nerėglok kaip galvijas Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
rėklauti — rėklauti, auja, avo žr. rėkloti 1: Visi rėklauja kap žydai autiniai Pls. Šaukia, rėklauja kaip pašėlę On … Dictionary of the Lithuanian Language
rėklioti — rėklioti, ioja, iojo žr. rėkloti 1: Ko tu čia rėklioji ant visų žmonių (visiems girdint), nustok geriau Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
rėklojimas — sm. (1) BŽ495 → rėkloti 2: Kartais piemenys pasinaudodavo tokiu rėklojimu, norėdami labai išsiskirsčiusią po ganyklas bandą surinkti krūvon rš … Dictionary of the Lithuanian Language